Suomija

Prieš savaite grįžau iš šalčiausios, mano aplankytos šalies, Suomijos.
Iš namų išvažiavome karštą, liepos dvidešimt ketvirtosios popiete. Iš tiesų turėjome išvažiuoti ryta, bet to net nebuvo galima tikėtis. Mes važiavom su trim mašinoms. Runeryje važiavo Sigitas su kažkokia neaiškios kilmės moteriške, kaip vėliau paaiškėjo, vardu Rima. Viename iš transporteriu važiavo Aistė su Arūnų. Na ir aš, Mantas ir Renata važiavom kitame. Važiuodamas aš sprendžiau sudoku, valgiau, klausiau muzikos ir su Rence žaidžiau UNO. Pavažiavę truputi už Rygos sustojom nakvoti, prieš tai išsimaudėm šiltoje Rygos įlankoje. Ryta apie 4h išvažiavom į Taliną, ten nuvažiavę sužinojome, kad kelto bilietų laisvų bus tik po keturių dienų. Taigi pavažiavę truputi už Talino į kaimelį Paldiski praleidome keturias dienas, jūra buvo žiauriai šalta, tai net išsimaudyti negalėjome normaliai.
Vieną rytą atsikėlęs, neturėdamas, ką veikti, nuėjau prie jūros ir aš akmenų sudėliojau šį bei tą. Tą patį vakarą ėjau po mišką pabėgioti, šiek tiek po mišką pabėgioti, nubėgau iki paplūdimio ir atgal grįžau paplūdimiu, tada naktį nuėjau išsimaudyti jūroje. Jausmas buvo nerealus, tik nelabai jauku, nes žuvėdra vis man virš galvos skraidė. Atgal bėgdamas į mūsų "gyvenvietę" turėjau prabėgti pro mišką ir ten aklai bėgdamas, nes nieko nesimatė, staiga prieš mane kažkoks gyvis prabėgo, aš baisia išsigandau ir pradėjau rėkti, atbėgęs prie mašinų, buvo visi sukilę ir pradėjo manęs klausinėti, kas buvo, kai aš paaiškinau, nuėjom gultis.
Ryta atsikėlę apie 4h ryto, susikrovėm palapinę ir daiktus ir išvažiavom į prieplauką. Keltu plaukėm apie 2,5h, išvažiavę į Helsinkį, jį pravažiavome greitai, tada važiuodami sustoje Kokemaki aikštelėje praleidome visą vakarą ir naktį.

2010 - ųjų pradžia

Po pastorojo mano apsilankymo savo bloge, praėjo penki mėnesiai. Tai lbj ilgas laiko tarpas, bet kartu ir labai trumpas. Jūs klausiate, kodėl taip? O gi todėl, kad per šį laiko tarpo nieko ypatingo neįvyko, ar bent jau tai, kas kardinaliai pakeistu mano gyvenima ar jo ateities planus.

Taigi, pradėsiu nuo "Didžiųjų metų švenčių", jos nebuvo kažkuom labai ypatingos, tiesiog, mielos šeimos švetės. Kadangi tie, kurie tikrai gerai mane pažysta, žino, kad man tokios šventės nepatynka, tai tikriausiai supras, kad tos šventės man nepatiko. 

Kai gruodžio 31 d. laikrodžio rodyklė pasiekė pati aukščiausią tašką, prasidėjo kiti metai, 2010 - ieji metai. Šie metai man prasidėjo, buvusios meilės pamiršimu ir naujos užgimimu. Bet, deja, ji nebuvo tokia, kaip buvo ankstesnioji, dabar išvis abejoju ar tai tikrai buvo meilė. Manyčiau, tai tik labai šilti draugiški jausmai. 

Kaip matote mano metai prasidėjo pilnumoje klampių ir klaidžių jausmų sukūryje, idomu kaip jie baigsis?

Artimieji rytai

Artimieji Rytai – istorinis ir kultūrinis regionas tarp rytinių Viduržemių jūros krantų ir Persijos įlanka. Artimieji Rytai yra dalis Azijos žemyno, taip pat šiam regionui dažnai priskiriama dalis Šiaurės Afrikos. Regionui pavadinimą davė europiečiai, kuriems tai buvo artimiausias Oriento regionas. Šiuo metu, vengiant europocentrizmo, siekiama vartoti terminą.

Šis regionas man yra bene priimtiniausias, bet jame aš nenorėčiau gyventi dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai dėl šio regiono šalių ekonominės situacijos.Tai rodo mažas BVP ir dinamika, infliacija ir nedarbas, valstybės skolos. Antra, didelis tarp valstybinių konfliktų skaičius.

Na, o iš šio regiono man labai patinka jų muzika, šokiai, kalbos ir panašiai. Mane dar žavi šių šalių religinis vientisumas. Tikriausiai nei viena pasaulyje esanti religija nėra tokia tvirta ir vientisa kaip islamas. Aišku islamo nuožiūra moterų padėtis visuomenėje man nėra labai priimtinas, nes aš manyčiau, kad visų nuomonė turėtų būti išklausyta ir nei vienas negali būti vienaip ar kitaip diskriminuojamas. Bet dažniausiai žmonės kai išgirsta apie šia religija pagalvoja apie teroristus, engiamas moteris ir blogus dalykus, o apie šios kultūros savitąjį grožį ir gerus dalykus nieks net nesusimasto.

Kalėdinės dainos

Aš nežinai kodėl, bet pastarosiomis dienomis mane užplūdo noras klausyti kalėdinių dainų. Tikriausiai labai laukiu Kalėdų tik to dar pats to nesuvokiu. Bet, kad labai laukiu žiemos tai tai jau žinau. iš tikrųjų man pačiam labai keista, kad laukių būtent žiemos, o ne vasaros. Nes man žiema visada atrodė nesuprantamas metų mėnesis kaip ir ruduo. Bet dabar aš suvokiau, kad žiema daug gražiau negu vasara. Visur balta, saulė neerzina ir  nėra lietaus ir balų. Bet žiema tikriausiai visiems asocijuojasi su Kalėdom ir naujais metais. Aš irgi ne išimtis. Per Kalėdas man labiausiai patinka maistas.

Pagaliau atostogos!!!

Na štai ir atėjo pirmosios atostogos. Jų tikriausiai labiausiai laukiau per visus devynis metus. Nes per tuos du mėnesius protiškai išsekau labiau negu per pastaruosius keturis metu kartu sudėjus. Per atostogas tikriausiai pirma dali skirsiu miegojimui ir muzikos klausimuisi, na ir tikriausiai eisiu su kai kuriais draugais susitikti, nes kai kuriuos iš jų labai seniai mačiau. Viena dieną skirsiu pasivaikščiojimam po kapines. Na ir truputi skirsiu mokslams. Nes Aš jau vienam žmogui prisižadėjau, kad po atostogų susiimsiu ir pradėsiu rimtai mokytis, ne taip kaip lygi šiolei.

Savaitgalis

Štai ir atėjo penkias dienas lauktas penktadienio vakaras. Labai linksma, kad rytoj nereiks anksti keltis, per prievarta kažkur eiti ar kažko tai ilgai ir nuobodžiai mokytis.Ir nors atrodo, kad po savaitės darbų jau turėtum sėdėti be energijos ir blogos nuotaikos. Bet pas mane viskas, kaip visada atvirkščiai. Šiandien eilinį kartą žiūrėdamas "Simsonus" užmigau ir prabudęs tik apie septinta valanda., nelabai susivoki kur randiesi ir kokioje paros metas šiuo metu yra. O nakčiai miegoti eisiu šiandien labai vėlai, nes tik dvi dienos yra, tokios laisvos ir nepriklausomos. Todėl reikia kiekviena sekunde išnaudoti linksmai ir nerūpestingai.

Ruduo

Šiandien supratau, kad jau atėjo ruduo. Kai buvau trumpam išvažiavęs atkreipiau dėmesį, kad ant medžių beliko mažai lapų, o kas ir liko tai jau nebe žaliuoja, kaip pavasarį ar vasarą. dnagus visas aptrauktas pilkais debesimis ir viskas taip niūriai atrodo, lyg jau daugiau niekada saulė nebeišlys ir visados liks tik pilkas, niūrus dangus.
Ruduo yra mano pats nemėgstamiausias metų laikas, nes po vasaros šiltų, reikia priprasti prie rudeniškų ir niūrių dienų.Vasariškus, lengvus ir šviesius rūbus, į tamsius ir sunkius. Ir galiausiai, visados gera nuotaiką į niurę ir rimtą.